- pasvaras
- 1 pãsvaras sm. (3b) 1. Plt, Krtv pririšamas koks sunkus daiktas gramzdinant (ppr. tinklą): Tinklas pasinėrė, kai prikabino pãsvarus Jrb. Naras, leisdamos į gilumą, pasiriša pasvarus Vaižg. Padirbo tinklą, bet neturėjo pasvarų, tad ans tą šviną kapojo ir į pasvarus dėjo S.Dauk. 2. J, Gršl, Žd, Šts, Lž sieninio laikrodžio svarelis: Dar laikrodis eitum, al pãsvaras nutrūko Kl. Jūso laikrodžio dideli pasvaraĩ: turbūt mėnesinis ir yra Kal. Laikrodis turi du pãsvaru NmŽ. Pakelk pãsvarus, matai, kad žemę sieka Lkv. Patrauk pãsvarus, o laikrodis apsistos Brs. ║ Šts, Skr prk. juok. penis. 3. prie svirties galo, prie buožės, prie grandinių rišamas koks sunkus daiktas: Pririšk pãsvarus prie svirties galo, prie bunžės J. Zvimblos gale pririštas pãsvaras Mšk. Nurimo krentančių pasvarų ir nusileidžiančių grandinių čerškėjimas rš. | prk.: Tylučiams gyvenimas tapo sunkiu pasvaru, su kuriuo kojos vargiai bevaikščiojo Vaižg. Per daug sunkus pasvaras ant kojų yra privatinė nuosavybė, kapitalas, žemė rš. 4. buožės (rankinių svarstyklių) drūtgalys: Mūs bezmėnas nebetikras – pãsvaras nuskilęs Trgn. 5. svarstis: Norint svarstykles vėl išlyginti, teks atimti pasvaras nuo dešinės svertuvės rš. Svarbiausias tikslaus svėrimo veiksnys yra pasvarėliai J.Mat. Ant tos plokštelės dedami svarstyklių pasvarėliai tol, kol pradeda užsispausti kapiliarai V.Laš. 6. Prk po dalba pakišama atrama, kai verčiamas koks sunkus daiktas.
Dictionary of the Lithuanian Language.